Krizės ir neoliberalizmas ar darnus vystymasis ir gerovės valstybė?

Moksliniuose darbuose yra plačiai pripažinta, kad diskusijos apie darnaus vystymosi reikšmę ir naudą XXI amžiuje itin suintensyvėja įvairaus pobūdžio ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos krizių kontekste. Politiniame lygmenyje pradedama diskutuoti apie naujų programų ir projektų poreikį, būtinybę priimti greitus sprendimus, efektyviai reaguoti į iškilusias krizes, pasiūlant įvairiausius sprendimų paketus. Jie, nors ir padeda pademonstruoti rezultatus trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu gali būti neefektyvūs, neparemti moksliniais įrodymais ir duomenimis.

Gerovės valstybė 4.0: kodėl nėra „dviejų Lietuvų“ ir kokius iššūkius teks spręsti ateityje?

Nukopijuoti kitų šalių modelio Lietuvai nepavyks ir to nereikia siekti. Gerovės valstybę tenka keisti ir tobulinti nuolat.

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Žuvis ir meškerė: nuo ko pradėti kovą su skurdu?

Socialinė atskirtis tampa aktualiausia tema Lietuvos politikoje, ji dominavo ir ką tik pasibaigusios prezidento rinkimų kampanijos metu. Nusitaikiusi į nusivylusius, dažniausiai regionų gyventojus, 2016 m. Seimo rinkimus triuškinamai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Druskos ant šios žaizdos pabarsto ir Europos Komisija, vis primenanti, kad nelygybė mūsų šalyje yra viena didžiausių ES.

Nelygybės nuosprendis: atšauks vien karas, revoliucija ar maras?

Augančios nelygybės amžiuje Walteris Scheidelis tiki radęs atsakymą, kaip ją įveiks. Knygoje „Didysis lygintojas“ (The Great Leveler) Stanfordo universiteto profesorius tvirtina, kad per visą istoriją ekonominę nelygybę ištaisydavo tik vienas iš „Keturių sulyginimo raitelių“: karas, revoliucija, valstybės griūtis arba maras.

Gerovės valstybei reikia naujų formų

Gerovės valstybė sukurta liberalams sureagavus į kuriamąjį naikinimą, būdingą kapitalizmui. Šiandien ji atsidūrė pavojuje.

Pasvarstymas apie laisvosios rinkos naudą ir sukrėtimus

Interviu su Masačusetso technologijų instituto ekonomistu Johnu Van Reenenu

Zuikių lenktynės

Kaune yra rengiamos velykinės „Zuikių lenktynės“, kurių dalyviams keliamas vienintelis reikalavimas – atvykti su zuikio ausimis, uodega ar kita šio žvėrelio atributika. Šis renginys – tai studentų dovana miestui. Jame renkamos aukos vaikų namų globotiniams, o dalyviai ir žiūrovai gali mėgautis šventiniu koncertu. Lenktynių trasos distancija – tik apie 900 metrų – įveikiama daugeliui, tačiau toks renginys neįvyktų, jei į jį užsiregistruotų 100 proc. zuikiautojų. Kodėl?

Atsakomybė elgtis moraliai

Naudos siekimas šiandien gali sugadinti gerovę ateityje, įsitikinęs pasaulinio nevyriausybines organizacijas vienijančio tinklo „Atlas Network“ viceprezidentas Tomas G. Palmeris. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis užsiminė apie savo prieš beveik keturis dešimtmečius užsimezgusią veiklą Vidurio Europoje ir pripažino, kad pastaruoju metu liberaliosios Vakarų demokratijos susiduria su dar didesniais iššūkiais, negu žlugus komunizmo milžinui žemyno Rytuose.

Geros kaimynės

Dar nuo Sąjūdžio laikų Lietuvos politikai kaip sektiną pavyzdį ir plėtros tikslą mėgsta rodyti Skandinavijos šalis – visų pirma Švediją, Daniją.

Švediška meilė

Valstybės ir individo santykiu išsiskirianti Švedija yra unikali Vakarų Europos šalis, kaip teigia istorikas, šiaurietiško visuomenės modelio tyrėjas Larsas Trägårdhas. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie švedų požiūrį į valstybę, ES ir „Brexit“. Anot jo, net vaikai ir jų padėtis visuomenėje gali būti valstybės politikos analizę formuojantis veiksnys.

Liūdnos dienos

Dabar, kai lengvi laikai baigėsi, Norvegijai reikia atgauti vikingų dvasią